Liepos 30

• Lietuva – Jūros diena.

Abdonas – Nertautas – Radvilė – Donatilė

• 1940 – Lietuvos kariuomenė įjungta į Raudonąją armiją;
• 1991 – Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę;
• 1994 – Zarasuose užfiksuotas Lietuvos karščio rekordas: +37,5 °C;
• 2002 – Kaune prasidėjo pirmasis Lietuvos ir Japonijos architektūros renginys „Rytai-Rytai".

• 1726 m. – Ignotas Jokūbas Masalskis, Vilniaus vyskupas, Verkių rūmų statytojas, Vilniaus katedros rekonstrukcijos fundatorius, pirmasis Edukacinės komisijos pirmininkas (m. 1794 m.).
• 1882 m. – Juozas Akmenskis, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1933 m.).
• 1897 m. – Stasys Jurgutis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
• 1902 m. – Anatolijus Rozenbliumas, statybos inžinierius, statybinių konstrukcijų projektuotojas, profesorius (m. 1973 m.).
• 1904 m. – Izidorius Kisinas, Lietuvos bibliotekininkas, bibliografas (m. 1958 m.).
• 1921 m. – Adolfina Budrikaitė-Zulonienė, Lietuvos teatro aktorė (m. 1985 m.).
• 1922 m. – Romualdas Grincevičius, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (m. 1987 m.).
• 1929 m. – Algirdas Vyžintas, lietuvių choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (m. 2024 m.).
• 1937 m. – Matas Vytautas Gutauskas, Lietuvos inžinierius technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1942 m.:
  • Danguolė Ažaneckienė-Juciūtė, muzikos mokytoja, chorvedė, žurnalistė.
  • Vygandas Juozas Ivaškevičius, Lietuvos ir Širvintų rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1944 m.:
  • Aleksandras Čmukas, Lietuvos ir Kalvarijos profsąjungų, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Marija Liudvika Drazdauskienė, Lietuvos kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
• 1945 m. – Rimantas Didžgalvis, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2009 m.).
• 1947 m. – Jonas Vilionis, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Andrius Kulikauskas, lietuvių kompozitorius, muzikantas, aranžuotojas (m. 2024 m.).
• 1952 m.:
  • Algimantas Janavičius, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Auksė Treinytė-Dauderienė, Lietuvos inžinierė – ekonomistė, daugkartinė Pasaulio ir Europos čempionė ir rekordininkė, tarptautinės klasės sporto meistrė (kulkinis šaudymas, pistoletas).
• 1954 m. – Česlovas Banevičius, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Vida Malmigienė, auditorė, Lietuvos ir Varėnos rajono politinė veikėja.
• 1960 m. – Kęstutis Kasparas, Lietuvos istorikas, pedagogas.
• 1970 m. – Anželika Cholina, choreografė.
• 1980 m. – Marius Žaromskis, lietuvių mišriųjų kovos menų (MMA) profesionalas. 2009 m. liepos 20 d. Japonijoje tapo prestižinio MMA turnyro DREAM Welterweight Grand Prix 2009 nugalėtoju.

• 1941 m.:
  • Julius Čaplikas, pedagogas, Lietuvos valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas (g. 1888 m.).
  • Kazys Skučas, visuomenės veikėjas, generolas, paskutinės LR Vyriausybės vidaus reikalų ministras (g. 1894 m.).
  • Konstantinas Dulksnys, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1901 m.).
• 1950 m. – Petras Lapelis, kunigas, visuomenės veikėjas (g. 1889 m.).
• 1976 m.:
  • Kazys Steponavičius, smuikininkas ir dirigentas (g. 1905 m.).
  • Zigmas Kuzmickis, Lietuvos literatūros ir kalbos tyrinėtojas, pedagogas, filologijos mokslų kandidatas (1966 m.) (g. 1898 m.).
• 1979 m. – Julija Naudžiūnaitė, choro dirigentė (g. 1933 m.).
• 1982 m. – Viktoras Radovičius, Lietuvos smuikininkas, pedagogas, publicistas (g. 1919 m.).
• 1993 m. – Leopoldas Kumpikas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (g. 1906 m.).
• 1998 m. – Napoleonas Butkevičius, Lietuvos inžinierius, termodinamikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1927 m.).
• 2008 m. – Justas Tolvaišis, Lietuvos dailininkas grafikas, knygų iliustratorius, lietuviškų pinigų talonų ir litų autorius (g. 1954 m.).
• 2021 m. – Eduardas Tarasevičius, lietuvių farmacininkas (g. 1942 m.).

• 1980 – Vanuatu tapo nepriklausoma valstybe.

• 1201 m. – Ferdinandas III, Kastilijos karalius, valdė nuo 1217 m. birželio 6 d. iki mirties. Leono karalius, valdė nuo 1230 m. rugsėjo 24 d. iki mirties. Galisijos karalius, valdė nuo 1230 m. rugsėjo 24 d. iki mirties (m. 1252 m.).
• 1818 m. – Emily Bronte, britų rašytoja. Ją labiausiai išgarsino romanas „Vėtrų kalnas“ („Wuthering Heights“), pasirodęs 1847 m (m. 1848 m.).
• 1863 m. – Henris Fordas, pramonininkas, automobilių gamyklos savininkas. Jo įkurta Ford Motor Company gyvuoja iki šiol (m. 1947 m.).
• 1943 m. – Giovanni Giuseppe Goria, Italijos politikas, nuo 1987 iki 1988 m. ėjęs Italijos ministro pirmininko pareigas (m. 1994 m.).
• 1947 m.:
  • Arnoldas Švarcenegeris, yra Austrijos ir JAV kultūristas, aktorius ir respublikonų politikas. 2003-2011 ėjo Kalifornijos gubernatoriaus pareigas.
  • Françoise Barré-Sinoussi, prancūzų virusologė, 2008 m. kartu su Luc Montagnier ir Harald zur Hausen gavusi Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją.
• 1948 m. – Jean Reno, prancūzų aktorius.
• 1958 m. – Kate Bush, anglų dainininkė, pianistė ir kompozitorė. Išgarsėjo su daina Wuthering Heights (Vėtrų kalnas).
• 1960 m. – Richard „Rick“ Linklater, amerikiečių režisierius ir rašytojas, Akademijos apdovanojimo laureatas.
• 1963 m.:
  • Christopher Paul Mullin, buvęs NBA krepšininkas. 1992 m. jis buvo Svajonių komandos, kuri laimėjo 1992 m. olimpinių žaidynių auksą Barselonoje, narys.
  • Lisa V. Kudrow, JAV aktorė ir scenaristė. Labiausiai žinoma dėl savo vaidmens seriale „Draugai“. 2008 m. kūrė ir vaidino internetiniame seriale „Web Therapy“. 1999 m. vedė MTV filmų apdovanojimus.
• 1970 m. – Kristoferis Nolanas, britų režisierius, rašytojas ir prodiuseris.
• 1980 m.:
  • Diam's, prancūzų reperė.
  • Viktors Morozs, Latvijos futbolininkas, saugas.
• 1982 m. – Antolinas Alkarasas Viverosas, Paragvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis vidurio gynėjo pozicijoje. Anglijos klubo Wigan Athletic žaidėjas.
• 1983 m.:
  • Marianas Gonsalas Anducharas, Argentinos futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Yra Italijos klubo Calcio Catania žaidėjas.
  • Victoria Maurette, Argentinos aktorė ir dainininkė.
• 1985 m. – Elena Gheorghe, rumunų pop atlikėja. Išpopuliarėjo 2005 m. su singlu „Vocea ta“.

• 1184 m. – Abu Jakubas Jusufas I, nuo 1163 m. Almochadų dinastijos Maroko kalifas (g. 1138 m.).
• 1898 m. – Otas fon Bismarkas, Prūsijos ir Vokietijos XIX a. politikas, būdamas Prūsijos ministru pirmininku 1862–1890 m., jis prižiūrėjo Vokietijos suvienijimą. Nuo 1867 m. Bismarkas buvo Šiaurės Vokietijos sąjungos kancleris. Kai 1871 m. atsirado antroji Vokietijos imperija, tapo jos pirmuoju kancleriu ir buvo pramintas „Plieniniu kancleriu“. Būdamas ministru pirmininku Bismarkas turėjo didelės įtakos to meto Vokietijos politikai (g. 1815 m.).
• 1912 m. – Imperatorius Meiji, 122-asis Japonijos imperatorius, valdęs 1867–1912 (g. 1852 m.).
• 1966 m. – Emilio Giuseppe Farina, Italijos Formulės 1 pilotas. Jis įėjo į istoriją, kaip pirmasis Formulės 1 čempionas, nugalėjęs pirmajame čempionate 1950 m (g. 1906 m.).
• 1981 m. – Kadzuo „Lokys“ Taoka, vienas garsiausių Japonijos gangsterių (g. 1912 m.).
• 2007 m.:
  • Ernstas Ingmaras Bergmanas, garsus švedų teatro ir kino režisierius, laikomas vienu iš didžiausią įtaką XX a. kinui padariusių filmų kūrėjų (g. 1918 m.).
  • Michelangelo Antonioni, garsus italų modernistinio kino režisierius (g. 1912 m.).
• 2020 m. – Lee Teng-hui, Taivano politikas, šalies prezidentas (1988–2000 m.), Taivano provincijos gubernatorius (1981–1984 m.), Taipėjaus meras (1978–1981 m.), aktyvus Taivano demokratizacijos, o vėlyvajame laikotarpyje ir nepriklausomybės nuo Kinijos šalininkas (g. 1923 m.).