Paladis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Paladis (Pd) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė | |
| Atomo numeris | 46 |
| Išvaizda |
? |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
106,42(1) а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
137 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
804,4 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Kr] 4d10 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
128 pm |
| Jono spindulys |
? pm |
| Elektroneigiamumas |
2,2 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas |
? |
| Oksidacijos laipsniai |
? |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
12 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
71,8 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
1825 K |
| Lydymosi šiluma |
16,74 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
3240 K |
| Garavimo šiluma |
393,3 kJ/mol |
| Molinis tūris |
8,87 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
? |
| Gardelės periodas |
? Å |
Paladis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Pd, eilės numeris 46.
Savybės
redaguotiTai yra retas sidabriškai baltos spalvos metalas. Kaip ir rutenis, rodis, platina, osmis bei iridis, priklauso platinos grupės metalams. Nors visi jie pasižymi panašiomis cheminėmis savybėmis, paladžio lydymosi taškas žemiausias, jo tankis mažesnis nei kitų šios grupės metalų. Kaip ir platina, labai atsparus oksidacijai bei korozijai.
Pavadinimo kilmė
redaguotiŠį metalą 1803 metais atrado William Hyde Wollaston ir 1804 m. pavadino asteroido Paladės (atrasto 1802 m.) garbei.
Naudojimas
redaguotiIš paladžio gaminami juvelyriniai dirbiniai. Metalas bei jo lydiniai naudojami odontologijoje, laikrodžių gamyboje, medicininiuose instrumentuose, elektronikos kontaktuose. Taip pat iš paladžio kaldinamos paladžio monetos.
