Vikipedija

Unreal Engine

Unreal Engine
Autorius(-iai)Tim Sweeney
Kūrėjas(-ai)Epic Games
Stabili versija
5.4
Peržiūros versija
5.5 Preview 1
Programavimo kalba(-os)C++
Operacinė sistemaWindows, Linux, macOS
LicencijaIšeities tekstai komerciškai prieinami[1]
Svetainėunrealengine.com

Unreal Engine – žaidimo variklis, sukurtas įmonės „Epic Games“. Pirmąkart atvaizduotas 1998 m. pirmojo asmens šaudyklėje „Unreal“, nuo to laiko jis tapo pagrindu tokiems žaidimams kaip „Unreal Tournament“ serija, „Gears of War“, „BioShock“ ir t. t. Nors iš pradžių kurtas pirmojo asmens šaudyklėms, variklis buvo sėkmingai panaudotas ir daugelyje kitokio žanro kompiuterinių žaidimų, įskaitant stealth, MMORPG ir RPG.

Variklio kodas buvo parašytas C++ kalba, jis pasižymi dideliu portatyvumu, šiandieną juo naudojasi daugelis žaidimų kūrėjų. Sumuojant visas jo versijas, variklis palaiko Microsoft Windows, Linux, Mac OS bei Mac OS X, SteamOS, HTML5 platformas asmeniniams kompiuteriams, Dreamcast, GameCube, Xbox, Xbox 360 bei Xbox One, PlayStation 2, PlayStation 3 bei PlayStation 4, PSP, PS Vita, Wii, Wii U, Nintendo Switch ir kitas žaidimų konsoles, taip pat iOS ir Android mobiliąsias sistemas bei virtualios realybės įrangą (SteamVR/HTC Vive, Oculus Rift, PlayStation VR, Google Daydream, OSVR ir Samsung Gear VR).

Naujausia versija (UE4) skirta Microsoft DirectX 10–12 (Microsoft Windows, Xbox One, Windows RT), taip pat OpenGL (Mac OS X, Linux, PlayStation 4, iOS, Android), ir JavaScript/WebGL (interneto naršyklės su HTML5).

Versijos

redaguoti
 
Unreal variklių 1, 2, 3 versijų palyginimas

Unreal Engine 1

redaguoti

1998 m. kartu su žaidimu „Unreal“ pasirodžiusi versija pasižymėjo rendering (atvaizdavimo), susidūrimo detekcijos funkcijomis, taip pat dirbtiniu intelektu, kompiuterių tinklo palaikymu, skriptavimu ir failų sistemos valdymu. Unreal Engine 1 suteikė pažangesnius vaizdo į rastrinį keitimo įrankius[2] ir spartesnį renderinimo būdą naudojant Glide API, kuris buvo kurtas konkrečiai „3dfx“ grafikos apdorojimo įrenginiams (GPU)[3] ir turėjo OpenGL bei Direct3D palaikymą. Didžioji dalis žaidimo turinio buvo įdiegiama UnrealScript skriptų kalbos pagalba.

Variklis išpopuliarėjo dėl jo modulinės architektūros ir skriptų kalbos, kas suteikė lengvesnį būdą kurti žaidimų modus.

Unreal Engine 2

redaguoti
 
Unreal Engine 2 žaidime „Killing Floor“

Antroji Unreal variklio versija debiutavo „America's Army“ žaidime. Šioje versijoje visiškai buvo perrašytas branduolio kodas ir vaizdavimo variklis, buvo integruota UnrealEd 3 tvarkyklė. Taip pat daug kitų variklio elementų buvo atnaujinti, pagerintas vaizdavimas ir fizika. Buvo įdiegtas GameCube ir Xbox palaikymas. PlayStation 2 konsolės palaikymas jau buvo integruotas UE1 versijoje. Tačiau paskutinis oficialus atnaujinimas šioms konsolėms išėjo 2002 m. balandžio mėn., tad trečios šalies kūrėjai vėliau turėjo patys pakartotinai atnaujinti variklį, kaip tai buvo padaryta variklį pritaikant Wii, X360, PS3, PSP ir 3DS.

Versija UE2.5 pagerino atvaizdavimo efektyvumą, buvo įdiegta transporto priemonių fizika ir 64 bitų sistemos palaikymas.

Unreal Engine 3

redaguoti
 
Unreal Engine 3 žaidime „The Ball“

Trečioji Unreal variklio versija buvo sukurta DirectX 9–11 versijoms (Windows ir Xbox 360), OpenGL (PlayStation 3, OS X, iOS, Android), Stage 3D (Adobe Flash Player 11), JavaScript/WebGL (HTML5)[4] bei PlayStation Vita ir Wii U.[5] Labiausiai buvo patobulintas vaizdavimas, kuris palaiko daug pažangių technologijų tokių kaip HDRR, pikselių apšvietimas ir dinamiški šešėliai. Visi šie atnaujinimai suteikė daug realistiškesnį vaizdą. „Epic“ pranešė, kad Unreal Engine 3 veikia tiek Windows 8, tiek ir Windows RT.[6]

Be žaidimų pramonės, UE3 taip pat buvo naudojamas kine ar televizijoje kuriant siurrealistinius animuotus vaizdus ar filmuojant aktorius priešais žaliąjį ekraną, taip juos įkomponuojant į kitą filmuotą medžiagą.[7]

Unreal Engine 4

redaguoti

Markas Reinas (Mark Rein), „Epic Games“ bendrovės viceprezidentas, 2005 m. rugpjūčio 18 d. atskleidė, kad 4-oji Unreal variklio versija kuriama jau apie 2 metus.[8] Dar pasakė, kad šioje versijoje didesnis dėmesys bus skiriamas žaidimų konsolėms negu asmeniniams kompiuteriams.[9] Unreal Engine 4 skirta naujosios kartos žaidimų konsolėms ir AK techninei įrangai.

Viena iš pagrindinių UE4 savybių turėjo būti visuotinė realaus laiko apšvietimo technologija,[10] tačiau ši savybė buvo pakeista panašiu, bet mažiau skaičiavimų reikalaujančiu algoritmu, baiminantis, kad žaidimų konsolėse gali nukentėti duomenų apdorojimo kokybė.[11] Tapo lengviau atnaujinti variklio kodą; buvo sumažintas iteracijos laikas ir leista tiesiogiai atnaujinti C++ kodą. „Kismet“ funkcija leidžia kūrėjams tiesiogiai regėti kodą testavimo metu. Programuotojas gali peršokti prie išeities kodo ir jį redaguoti.[12] Tapo daug paprasčiau spragtelėti ant elementų žaidime, norint pakeisti žaidimo pasaulį.

Unreal Engine 5

redaguoti

2020 m. gegužės 13 d. pasirodė naujienos apie penktąją varikliuko versiją, palaikančią visas esančias sistemas bei platformas, įskaitant ir naujausios kartos konsoles „PlayStation 5“ bei „Xbox Series X/S“.[13] Naujosios versijos kūrimas prasidėjo dar dveji metai iki jos paskelbimo, galų gale 2021 m. gegužės 26 d. išleista ankstyvoji prieiga,[14] o 2022 m. balandžio 5 d. oficialiai išleista profesionaliems programuotojams.[15]

Unreal Development Kit

redaguoti
 
„Unmechanical“ buvo sukurtas su UDK

Nors žaidimų modų kūrėjams Unreal Engine 3 kodas buvo prieinamas, platinti ir parduoti žaidimus, kurie naudoja UE3, buvo galima tik turint licenciją. Tačiau 2009 m. lapkritį „Epic“ išleido Unreal Development Kit (UDK), kūrimo įrankių programinę įrangą, prieinamą plačiajai visuomenei. Pasak EULA, žaidimų kūrėjai gali parduoti savo žaidimus sumokėję „Epic“ 99 JAV dolerius ir taip pat 25 % autorinio honoraro nuo pajamų, gautų už bet kokią su UDK susijusią produkciją, kurios pajamos viršija 50 000 JAV dolerių.[16] 2010 m. buvo įdiegtas iOS palaikymas. 2011 m. rugsėjo duomenimis, iOS, OS X ir Windows platformos palaiko UDK pagrindu sukurtus kompiuterinius žaidimus.

Nuorodos

redaguoti

Išnašos

redaguoti
  1. ↑ „Unreal Engine End User License Agreement“. Unreal Engine. Suarchyvuota iš originalo August 26, 2018. Nuoroda tikrinta 2018-08-26.
  2. ↑ „Unreal Engine 1“. Nuoroda tikrinta 2012-06-17.
  3. ↑ Paul Lily (2009-07-21). „Doom to Dunia: A Visual History of 3D Game Engines“. Maximum PC. Nuoroda tikrinta 2009-07-05.
  4. ↑ „Mozilla and Unreal Engine are Unlocking the Power of the Web as a Platform for Gaming“. Suarchyvuotas originalas 2014-03-02. Nuoroda tikrinta 2013-06-20.
  5. ↑ „Unreal Technology“. Suarchyvuotas originalas 2006-02-03. Nuoroda tikrinta 2013-06-20.
  6. ↑ „Unreal Engine 3 now on Windows 8 and Windows RT“.
  7. ↑ „Unreal Engine 3 Powers Critical and Commercial Success LazyTown“. Epic Games. Suarchyvuotas originalas 2011-01-08. Nuoroda tikrinta 2011-02-08.
  8. ↑ Rein: „We’ve been working on Unreal Engine 4 for two years“
  9. ↑ Tim Sweeney, Part 3: Unreal Engine 4.0 aims at next-gen console war Archyvuota kopija 2009-08-22 iš Wayback Machine projekto.
  10. ↑ Andre Burnes (2012-06-08). „Epic Reveals Stunning Elemental Demo, & Tim Sweeney On Unreal Engine 4“. NVIDIA. Suarchyvuotas originalas 2012-06-10. Nuoroda tikrinta 2012-06-12.
  11. ↑ Samantha Earwood (2014-03-21). „PS4: Epic Games’ Tim Sweeney Explains Lack Of Global Illumination In Unreal Engine 4“. PSGang. Nuoroda tikrinta 2014-03-21.
  12. ↑ http://www.unrealengine.com/unreal_engine_4/ Archyvuota kopija 2012-11-21 iš Wayback Machine projekto.
  13. ↑ Nick Statt (2020-05-13): „Epic Games announces Unreal Engine 5 with stunning PlayStation 5 demo“ – The Verge.
  14. ↑ Eddie Makuch (2021-05-26): „Unreal Engine 5 Gets Stunning Demo With Incredible Graphics, Enters Early Access“ – GameSpot.
  15. ↑ Brendan Sinclair (2022-04-06): „Epic launches Unreal Engine 5“ – GamesIndustry.biz.
  16. ↑ „Licensing - Epic UDK“. Suarchyvuotas originalas 2013-07-12. Nuoroda tikrinta 2013-06-20.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Unreal_Engine&oldid=7421432"