Freizerio sala
| K’garis (Freizerio sala) | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Freizerio salos pakrantė | |
| Vieta |  Australija
|
| Tipas | Gamtinis |
| Kriterijus | vii, viii, ix |
 Nuoroda
|
630 |
| Regionas** | Australija ir Okeanija |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1992 (16 sesija) |
  Freizerio sala šalies/regiono žemėlapyje
| |
 Vikiteka: |
Freizerio sala |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Freizerio sala (angl. Fraser island), arba K’gari – sala rytinėje Australijos pakrantėje, Kvynslando valstijoje, 200 km nuo Brisbeno.
Freizerio salos plotas – 1630 km². 124 km ilgio salos pakrantė – vien smėlio paplūdimiai ir kopos. Per metus čia iškrinta daugiau kaip 1500 mm per metus.
1992 m. Freizerio sala įrašyta į UNESCO Pasaulio Paveldo sąrašą.
Salos formavimasis
Freizerio sala pradėjo formuotis prieš milijonus metų pradėjus irti žemyno pietuose stūksantiems kalnams. Smulkias, į vandenyną patenkančias nuolaužas srovės nešdavo šiaurės kryptimi, čia jos nusėsdavo ant vandenyno dugno. Ledynmečiu jūrai nusekus, povandeniniai smėlio klodai tapo sausuma, o vėjas pavertė juos masyviomis kopomis. Jūros lygiui pakilus, vandenyno srovės atplukdė dar smėlio. Pasibaigus ledynmečiams, nepaliestame smėlyje pradėjo dygti augalai, kurių sėklų čia atnešė paukščiai ir vėjas. Augalams pūvant, formavosi humuso sluoksnis, jame šaknis leisdavo didesni augalai kartu sutvirtindami kopas.
Freizerio salos miškuose yra daugiau nei 40 ežerų. Nors salos pagrindą sudaro smėlis, ji nėra greitai išdžiūstanti. Iš salos pamatuose slūgsančio smėlio, susicementavusio su humuso sluoksniu ir mineralais, susidarė vandeniui nelaidus sluoksnis, sulaikantis gausius kritulius.
Freizerio saloje auga medžiai – sinkarpijos, kurie aptinkami vos keliose pasaulio vietose. Taip pat čia auga karališkosios palmės ir popiermedžiai, žaliuoja kiparisai ir rutuliniai eukaliptai, araukarijų ir agatmedžių girios.
Salos pavadinimo kilmė
Vietinių gyventojų salai duotas pavadinimas - K’gari. Pirmasis europietis 1770 m. atradęs salą buvo Džeimsas Kukas. Freizerio sala pavadinta moters Elizos Freizer (Eliza Fraser) vardu. 1836 m. grupė europiečių, sudužus laivui, pasiekė salą gelbėjimosi valtimi. Tarp jų buvo laivo kapitonas ir jo žmona Eliza Freizer. Grįžusi namo, ji pasakojo, kad jos vyrą nužudė salos gyventojai – bučulų genties aborigenai. Taip pat ji tvirtino, kad likusius gyvus, aborigenai labai kankino.
| ||||||||||
