Alexander Lernet-Holenia
Alexander Lernet-Holenia | |
---|---|
Gimė | 1897 m. spalio 27 d. Viena |
Mirė | 1976 m. liepos 3 d. (78 metai) Viena |
Veikla | austrų rašytojas |
Vikiteka | Alexander Lernet-Holenia |
Aleksandras Lernet–Holenija (tikroji pavardė vok. Alexander Marie Norbert Lernet, 1897 m. spalio 27 d. Viena – 1976 m. liepos 3 d. ten pat) – austrų rašytojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmojo pasaulinio karo savanoris, 1939 m. paimtas į Vermachtą dalyvavo Antrajame pasauliniame kare. Nuo 1945 m. gyveno Vienoje. Iki 1962 m. Austrijos PEN klubo prezidentas.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Debiutavo poezijos rinkiniu „Pastoralė“, jame ryški R. M. Rilkės įtaka. Pramoginėse pjesėse („Austriška komedija“ / „Österreichische Komödie“ 1926 m., „Ollapotrida“ 1927 m., „Sąmyšis“ / Tumult, „Vestuvės naktį“ / Die nachtliche Hochzeit, abi 1929 m.) sekama XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vienos teatro tradicija, būdingas komiškumas, žaismingi dialogai.
Jo romanuose vyrauja pasakojimai apie Habsburgų monarchiją, Austrijos–Vengrijos valstybę, kurių žlugimą personažai išgyvena kaip didelę dvasinę traumą. Svarbiausiuose romanuose – „Jauno pono nuotykiai Lenkijoje“, „Vėliava“ – sentimentalios meilės istorijos vaizduojamos karo istorijos įvykių fone. Romano „Marsas Avino ženkle“ veiksmas vyksta Lenkijoje, Vokietijai pradėjus Antrąj�� pasaulinį karą. Istoriniuose siužetuose yra fantastinių elementų. Jo kūryboje gausu nuotykinių siužetų, erotinių, kriminalinių motyvų, dokumentinių faktų, veiksmas vyksta įvairių epochose ir geografijos vietovėse.
Kituose romanuose dažniausiai keliama asmenybės tapatumo problema, žmogus vaizduojamas kaip marionetė, o gyvenimas – komiškas ar tragiškas spektaklis. Kūrybai būdingas realistinis vaizdavimo stilius, melancholiškumas, kritiškumas. Dar sukūrė novelių, esė, filmų scenarijų.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pastorale, lyrika, 1921 m.
- Kanzonnair, lyrika, 1923 m.
- Ollapotrida, pjesės, 1926 m.
- Szene als Einleitung zu einer Totenfeier für Rainer Maria Rilke, pjesės, 1927 m.
- Gelegenheit macht Liebe (Quiproquo), su Stefanu Cveigu, pjesės, 1928 m.
- Die Abenteuer eines jungen Herrn in Polen, romanas, 1931 m.
- Jo und der Herr zu Pferde, romanas, 1933 m.
- Ich war Jack Mortimer, romanas, 1933 m.
- Die Standarte, romanas, 1934 m.
- Der Baron Bagge, novelės, 1936 m.
- Die Auferstehung des Maltravers, romanas, 1936 m.
- Der Mann im Hut, romanas, 1937 m.
- Mars im Widder, romanas, 1941 m.
- Beide Sizilien, romanas, 1942 m.
- Germanien, lyrika, 1946 m.
- Der zwanzigste Juli, pasakos, 1947 m.
- Der Graf von Saint Germain, romanas, 1948 m.
- Der Graf Luna, romanas, 1955 m.
- Die vertauschten Briefe, romanas, 1958 m.
- Prinz Eugen, biografija, 1960 m.
- Das Halsband der Königin 1962 m.
- Die weiße Dame, romanas, 1965 m.
- Die Thronprätendenten, pjesės, 1965 m.
- Pilatus. Ein Komplex, romanas, 1967 m.
- Die Hexen, romanas, 1969 m.
- Die Beschwörung (slapyvardis G. T. Dampierre), romanas, 1974 m.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1926 m. – Kleisto premija
- 1951 m. – Vienos literatūros premija
- 1958 m. – Vokietijos ordinas už nuopelnus
- 1961 m. – Didžioji Austrijos valstybinė literatūros premija
- 1967 m. – Vienos Sostinės aukso medalis
- 1999 m. – rugsėjo 24 d. jo vardu pavadintas 900 m² parkas Vienos Dornbache.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jadvyga Bajarūnienė. Aleksandras Lernet–Holenija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 28 psl.