Frederick Soddy
| Frederikas Sodis angl. Frederick Soddy | |
|---|---|
| |
| F. Sodis 1921 m. | |
| Gimė | 1877 m. rugsėjo 2 d. Istbornas,  Anglija
|
| Mirė | 1956 m. rugsėjo 22 d. (79 metai) Braitonas, Anglija
|
| Sritis | Radiochemija |
| Alma mater | Oksfordo universitetas (1898) |
| Žinomas (-a) už | radioaktyvumo tyrimus |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
 Vikiteka |
Frederick Soddy |
Frederikas Sodis (angl. Frederick Soddy; 1877 m. rugsėjo 2 d. Istborne – 1956 m. rugsėjo 22 d. Braitone) – anglų radiochemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas 1921 m. už radioaktyviojo skilimo ir izotopų kilmės tyrimus.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1898 m. baigė Oksfordo universiteto Merito koledžą, vykdė tiriamąjį darbą Oksforde. Nuo 1900 m. dirbo Kanadoje, Makgilio universiteto chemijos fakulteto laboratorijoje. Kartu su Ernestu Rezerfordu vystė radioaktyvumo teoriją, atskleidė, kad radioaktyviųjų medžiagų atomo branduolio skilimas yra savaiminis vieno elemento virsmas kitu. Šis skilimas taip pat sukelia alfa, beta ir gama spinduliuotę.[2]
1903 m. Londono universito koledže kartu su Viljamu Ramsiu spektroskopiniu būdu nustatė, kad radono izotopai 220Rn ir 222Rn yra inertinės dujos.[1]
1904–1914 m. dėstė Glazgo universitete. 1910 m. išrinktas Londono karališkosios draugijos nariu.
1913 m. F. Sodis nustatė, kad atomo numeris pasislenka žemyn per dvi pozicijas esant alfa spinduliuotei ir viena pozicija aukštyn – beta spinduliuotės atveju. Šį dėsningumą panašiu metu atrado Kazimieras Fajansas, todėl jis dar vadinamas Fajanso–Sodžio radioaktyviojo poslinkio dėsniu. 1913 m. F. Sodis taip pat aprašė reiškinį, kai radioaktyvusis elementas gali turėti daugiau nei vieną atominę masę, nors cheminės savybės yra identiškos. Šią sąvoką jis pavadino izotopu, reiškiančiu „tą pačią vietą“.[3]
1914–1919 m. dėstė Aberdyno universitete (Škotija), 1919–1937 m. buvo Oksfordo universiteto profesorius.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaip mokslininkas universalas, paskelbė darbų chemijos, branduolinės fizikos, statistinės mechanikos, finansų ir ekonomikos srityse.[4][5]
- Radioactivity (1904)
- The Interpretation of Radium (1909; šiam darbui H. Velsas dedikavo romaną „The World Set Free“)
- Matter and Energy (1911)
- The Chemistry of the Radio-elements (1915)
- Science and life: Aberdeen addresses (1920)
- Cartesian Economics: The Bearing of Physical Science upon State Stewardship (1921)
- Science and Life Wealth, Virtual Wealth, and Debt Money versus Man etc (1921)
- Wealth, Virtual Wealth and Debt (1926)
- The wrecking of a scientific age (1927)
- The Interpretation of the Atom (1932)
- Money versus Man (1933)
- Money as nothing for something ; The gold „standard“ snare (1935)
- Abolish Private Money, or Drown in Debt (1939)
- Present outlook, a warning: debasement of the currency, deflation and unemployment (1944)
- The Story of Atomic Energy (1949)
- Atomic Transmutation (1953)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Frederick Soddy. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Trenn, Thaddeus J.; Stuewer, Roger H. (1978-09-01). „The Self – Splitting Atom : The History of the Rutherford – Soddy Collaboration“. American Journal of Physics (anglų). 46 (9): 960–960. doi:10.1119/1.11543. ISSN 0002-9505.
- ↑ Giunta, Carmen (2017). „Isotopes: Identifying the Breakthrough Publication“ (PDF). Bulletin for the History of Chemistry (anglų). 42 (2): 103–111. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2020-07-21.
- ↑ Watson, Katherine D. (2007). „Soddy, Frederick (1877-1956)“. Van Nostrand's Scientific Encyclopedia. doi:10.1002/0471743984.vse9748. ISBN 978-0471743989.
- ↑ Davies, Mansel (1992). „Frederick Soddy: The scientist as prophet“. Annals of Science (anglų). 49 (4): 351–367. doi:10.1080/00033799200200301. ISSN 0003-3790.