Karakalpakija
| Karakalpakija uzb. Qoraqalpog'iston karakalpak. Qaraqalpaqstan | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Uzbekija
| ||||||
| Administracinis centras | Nukusas | ||||||
| Rajonų skaičius | 14 | ||||||
| Gyventojų | 1 898 351[1] | ||||||
| Plotas | 166 594 km² | ||||||
| Tankumas | 11 žm./km² | ||||||
Karakalpakija arba Karakalpakstanas (uzb. Qoraqalpog'iston; karakalpak. Qaraqalpaqstan), oficialiai – Karakalpakstano Respublika (karakalpak. Qaraqalpaqstan Respublikası, uzb. Qoraqalpog‘iston Respublikasi) – autonominė respublika vakarų Uzbekijoje, prie Aralo jūros, karakalpakų tautos tėvynė. Sostinė – Nukusas (Nökis).
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karakalpakija yra sausringoje vakarų Uzbekijoje. Teritorijos rytuose plyti vakarinė Kyzylkumo smėlio dykumos dalis. Joje yra aukščiausia Karakalpakijos vieta – 473 m. Vakarus užima Ustiurto plynaukštės pietrytinė dalis (aukštis iki 292 m). Pietuose yra derlinga Amudarjos deltos oazė.
Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra nuo -5 °C iki -8 °C, liepos atitinkamai 26 °C ir 28 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 100 mm kritulių. Karakalpakijos pietrytiniu pakraščiu teka Amudarja. Seniau visą centrinę dalį užėmė Aralo jūra. Tačiau XX a. pab. ji smarkiai nuseko, susidarė Aralkumo dykuma.
Yra 1971 m. įsteigtas Badai Tugajaus rezervatas (plotas 65 km²).[2]
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Respublikos centras − Nukuso miestas.
Karakalpakija suskirstytą į 14 kaimiškųjų rajonų (numeris lentelėje rodo rajono numerį žemėlapyje) ir 2 miestus:
| Nr. | Rajonas | Pavadinimas uzbekiškai |
Pavadinimas karakalpakiškai |
Centras |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Amudarjos | Amudaryo | A’muda’rya | Mangitas |
| 2 | Beruni | Beruniy | Beruniy | Beruni |
| 10 | Karauziako | Qorao’zak | Qarao’zek | Karauziako |
| 5 | Kegeilio | Kegeyli | Kegeyli | Kegeilis |
| 9 | Kungrado | Qo’ng’irot | Qon’irat | Kungradas |
| 8 | Kalynkulio | Qanliko’l | Qanliko’l | Kalynkulis |
| 6 | Muinako | Mo’ynoq | Moynaq | Muinakas |
| 7 | Nukuso | Nukus | No’kis | Akmangitas |
| 12 | Tachtakupyro | Taxtako’pir | Taxtako’pir | Tachtakupyras |
| 13 | Turtkulio | To’rtko’l | To’rtko’l | Turtkulis |
| 14 | Chodžeilio | Xo’jayli | Xojeli | Chodžeilis |
| 3 | Čimbajaus | Chimboy | Shimbay | Čimbajus |
| 11 | Šumanajaus | Shumanay | Shomanay | Šumanajus |
| 4 | Elikalos | Elliqala | Ellikqala | Bustanas |
| Nukusas | Nukus | No’kis | ||
| Tachtiašas | Taxiatosh | Taxiyatash |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Beveik visi Karakalpakijos gyventojai susitelkę Amudarjos deltoje. Dykumose praktiškai gyvena tik klajokliai. Dėl Aralo jūros ekologinės katastrofos daug gyvenviečių nunyko.
Tautinė sudėtis:
- uzbekai – 32 %,
- karakalpakai – 31 %,
- kazachai – 27 %,
- turkmėnai,
- rusai.
Miesto gyventojų dalis – 41 %.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karakalpakijoje išgaunama nafta, kasama akmens druska, mirabilitas. Vystoma drėkinamoji žemdirbystė (medvilnė, ryžiai, liucernos, daržovės, vaismedžiai). Veisiamos karakulinės avys, galvijai, kupranugariai, arkliai, auginami šilkaverpiai. Valoma medvilnė, vykdoma maisto, statybinių medžiagų pramonė. Seniau svarbią ūkio dalį sudarė žvejyba, bet nusekus Aralui nebevykdoma. Per Karakalpakiją eina Turkmenabato–Makato geležinkelis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karakalpakijos teritorija apgyvendinta prieš 6–4 tūkstančius metų. Jau antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje pradėta vystyti drėkinamoji žemdirbystė. Vėliau čia atsikraustė tiurkų gentys pečenegai ir ogūzai. XI a. jos susimaišė su kipčiakais, o XIII–XV a. su nogajais. XVI a. susidarė karakalpakų tauta (gyveno prie Syrdarjos). Jie buvo pusiau klajokliai, vertėsi gyvulininkyste, žemdirbyste, žvejyba. 1742 m. karakalpakai tapo pavaldūs Rusijos imperijai. 1811 m. karakalpakų gyvenamą teritoriją užkariavo Chivos chanatas. Dėl to karakalpakai pasitraukė į pietus prie Amudarjos, 1855–1856 m. surengė sukilimą prieš Chivą. 1873 m. karakalpakų žemės buvo padalintos: gyvenę į šiaurę nuo Amudarjos tapo pavaldūs Rusijai, į pietus – liko Chivos chanato sudėtyje.
1917 m. Dešiniakrantė Karakalpakija prijungta prie Turkestano ATSR. Kairiakrantė Karakalpakija pradžioje priklausė Chorezmo Liaudies Tarybinei Respublikai, tačiau 1924 m. jos sujungtos į Karakalpakijos autonominę sritį. Jos priklausomybė dažnai kito: 1925–1930 m. priklausė Kazachijos ATSR, 1930–1936 m. – Rusijos TFSR. 1936 m. statusas pakeistas į ATSR ir teritorija prijungta prie Uzbekijos TSR.
Nuo XX a. 8 dešimtmečio Karakalpakija tapo ekologinės katastrofos zona dėl Aralo jūros nusekimo. Labai padidėjo dirvožemio druskingumas, druskingų dalelių ir nuodingų agrochemikalų kiekis ore ir vandenyje, paspartėjo dykumėjimas. Nuo 1992 m. Karakalpakija yra Uzbekijos autonominė respublika[3].
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Qoraqalpog'ston / Republic of Uzbekistan, citypopulation.de
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 196
- ↑ Karakalpakija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
