Kovo 3

Kovo 3 yra 62-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 63-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 303 dienos.

• Tarptautinė rašytojų diena.

Daukantas – Gunda – Kunigunda – Nonita – Nona – Tulė – Tulgauda – Tulgaudas – Tulkanta – Tulkantas – Tulmina – Tulminas – Tulvirda – Tulvirdas – Tulvirdė – Uosis

• 1892 – Rusijos valdžia uždraudė slaptųjų lietuviškų ir lenkiškų mokyklų veiklą;
• 1918 – Bresto sutartimi Lietuva atiteko Vokietijai;
• 1929 – Ventės rage įkurta Ornitologijos stotis;
• 1991 – atšventinta Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje;
• 1998 – likviduotas Lietuvos ūkinis teismas.
• 2000 – Prezidentas Valdas Adamkus Vatikane dalyvavo Šventųjų metų iškilmėse.

• 1905 m. – Gediminas Galva, Galvanauskas, Lietuvos ekonomistas, spaudos darbuotojas (m. 1979 m.).
• 1912 m. – Juozas Kreivėnas, pedagogas, vargonininkas, chorvedys, muzikologas (m. 1987 m.).
• 1921 m. – Alfonsas Nakas, Lietuvos žurnalistas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1926 m. – Sofija Kanopkaitė, Lietuvos biochemikė (m. 2024 m.).
• 1928 m. – Jonas Aničas, Lietuvos istorikas, pedagogas, ateizmo propaguotojas (m. 2022 m.).
• 1930 m. – Vytautas Vincentas Makarevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, šilumininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2016 m.).
• 1933 m. – Petras Kalkys, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1934 m. – Algimantas Gradeckas, Lietuvos miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1939 m.:
  • Algirdas Budrys, Lietuvos klarnetininkas virtuozas.
  • Stanislovas Jurkevičius, Lietuvos inžinierius tekstilininkas, technologijos mokslų daktaras (m. 1985 m.).
• 1942 m. – Mindaugas Kazimieras Leonavičius, Lietuvos mechanikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1943 m.:
  • Rymantas Jonas Kažys, Lietuvos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Sigitas Ališauskas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1946 m.:
  • Larisa Jalovaja, pedagogė, Vilniaus politinė ir visuomenės veikėja.
  • Mečislovas Zasčiurinskas, Lietuvos ekonomistas, politinis veikėjas, Seimo narys, buvęs LR socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
  • Vytautas Streikauskas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Aleksandras Lysovas, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, poetas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2009 m.).
• 1953 m.:
  • Juozas Erlickas, lietuvių rašytojas, poetas, publicistas.
  • Vaclovas Jonušas, profsąjungų, sporto ir politinis veikėjas.
• 1954 m. – Vera Inkratienė, pedagogė, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinė veikėja.
• 1956 m. – Vytautas Stanulevičius, pedagogas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis veikėjas.
• 1957 m.:
  • Kęstutis Trečiokas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vitalijus Digrevičius, Lietuvos scenaristas, režisierius, renginių vedėjas.
• 1959 m. – Gražina Miliauskaitė, Lietuvos dainininkė (koloratūrinis sopranas).
• 1960 m. – Vilija Blinkevičiūtė, teisininkė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja, Europos Parlamento narė, ilgametė LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
• 1961 m.:
  • Audronė Macijauskienė, lietuvių audėja, tautodailininkė.
  • Julius Keleras, lietuvių poetas, fotografas, dramaturgas.
• 1962 m. – Vytautas Rinkevičius, Lietuvos politikas, Klaipėdos apskrities viršininkas.
• 1965 m. – Valdemaras Tomaševskis, inžinierius, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos atstovas Europos Parlamente.
• 1966 m. – Giedrius Samulevičius, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m.:
  • Jolanta Raišutienė, dainininkė, kompozitorė, Lietuvos ir Skuodo rajono kultūros, politinė bei visuomenės veikėja.
  • Žilvinas Šilgalis, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1973 m. – Jūratė Mikulėnienė, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1977 m. – Žygimantas Žalnerauskas, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1978 m. – Indrė Makaraitytė, žurnalistė, politikos apžvalgininkė.
• 1985 m. – Mariel Žagunis, lietuvių kilmės JAV fechtuotoja kardais.

• 1840 m. – Konstantinas Benediktas Antanas Kukevičius, Lietuvos tapytojas, grafikas (g. 1818 m.).
• 1946 m. – Konstantinas Narkevičius, Lietuvos knygnešys (g. 1860 m.).
• 1960 m. – Kazys Oželis, pulkininkas leitenantas, gydytojas, patologas, medicinos moslų daktaras, profesorius (g. 1886 m.).
• 1963 m. – Kazys Gudelis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1896 m.).
• 1965 m.:
  • Feliksas Milevičius, knygnešys, Lietuvos mėgėjų teatro ir Telšių politinis veikėjas (g. 1883 m.).
  • Vincas Vitkauskas, Lietuvos ir TSRS valstybės ir karinis veikėjas, divizijos generolas (g. 1890 m.).
• 1973 m. – Antanina Vainiūnaitė-Kubertavičienė, aktorė (g. 1896 m.).
• 1974 m. – Motiejus Miškinis, Lietuvos literatūrologas, vertėjas (g. 1898 m.).
• 1989 m. – Petras Vaivada, Lietuvos skulptorius monumentalistas (g. 1906 m.).
• 1990 m. – Bronius Blažys, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, technikos mokslų kandidatas (g. 1930 m.).
• 2003 m. – Povilas Tebelškis, Lietuvos archeologas (g. 1950 m.).
• 2018 m. – Virgilijus Noreika, Lietuvos operos solistas (g. 1935 m.).

• 1791 – JAV Kongresas priėmė pirmąjį mokesčių įstatymą, kuriuo apmokestino alkoholinius gėrimus;
• 1845 – Florida tapo 27-ąja JAV valstija;
• 1857 – Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė karą Kinijai, tuo pradėdamos Antrąjį opijaus karą.
• 1861 – Rusijoje pasirašyti baudžiavos panaikinimo įstatymai;
• 1875 – Kanados ledo ritulio gimimo diena;
• 1878 – Pasirašyta San Stefano taika, pagal kurią Bulgarija gavo autonomiją.
• 1915 – Vokietijos kariuomenė pirmą kartą panaudojo liepsnosvaidį;
• 1918 – Brest-Litovsko taika: Rusija, Vokietija, Austrija-Vengrija, Bulgarija ir Turkija pasirašė sutartį, kuria Rusija atsisakė savo teisių į Lenkiją, Lietuvą ir Kuršą. Vokietijai atiteko Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir dalis Baltarusijos teritorijos. Rusijos kariuomenė turėjo pasitraukti iš Ukrainos ir Suomijos;
• 1921 – Kanados fiziologas Frederikas Grantas Bantingas su savo kolegomis išrado insuliną;
• 1978 – iš kapo Šveicarijoje pagrobti Čarlio Čaplino palaikai;
• 1991 – Latvijos ir Estijos rinkėjai referendumuose balsavo už nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos.

• 1847 m. – Aleksandras Grehamas Belas, škotų mokslininkas, telefono išradėjas, Bello telefonų kompanijos įkūrėjas. Daug prisidėjo prie telekomunikacijų tobulinimo, taip pat prie aviacijos bei vandens pagalvės technologijų pažangos. 1872 m. Bostone įsteigė mokyklą kurčnebylių mokytojams rengti (m. 1922 m.).
• 1871 m. – Maurice-Francios Garin, italų plento dviratininkas, geriausiai žinomas kaip 1903 metų Tour de France laimėtojas. Jis laimėjo ir 1904 metų Tour de France, bet buvo diskvalifikuotas, nes išaiškėjo kad jį ir dar kelis lenktynininkus traukė automobiliai.
• 1886 m. – Tore Ørjasæter, Norvegijos poetas^[1] (m. 1968 m.).
• 1891 m. – Arthur Drewry, penktasis FIFA prezidentas ėjęs pareigas nuo 1955 m. iki 1961 m. Prezidentu buvo išrinktas 1955 m. birželio 7 d. Lisabonoje, FIFA konferencijos metu. Jis pakeitė prieš tai buvusi Rodolphe Seeldrayers, kuris pareigas ėjo tik 15 mėnesių. Tarp 1955 m. ir 1961 m. buvo Anglijos futbolo asocijacijos pirmininku (m. 1961 m.).
• 1895 m. – Ragnar Anton Kittil Frisch, 1969 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[2] (m. 1973 m.).
• 1918 m. – Arthur Kornberg, 1959 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (m. 2007 m.).
• 1924 m.:
  • Leo Kuoklė, latvių tapytojas (m. 1964 m.).
  • Lys Assia, šveicarų dainininkė ir aktorė.
• 1925 m. – Edgaras Iltneris, latvių tapytojas (m. 1983 m.).
• 1940 m. – Clemens Westerhof, olandų futbolo treneris, treniravęs įvairias Nyderlandų ir Afrikos šalių komandas. Didžiausias pasiekimas – dalyvavimas pasaulio čempionate su Nigerijos rinktine bei 1994 m. Afrikos Tautų taurės laimėjimas.
• 1947 m. – Oskaras Vašingtonas Tabaresas Silva, buvęs Urugvajaus futbolininkas (rungtyniavo gynėjo pozicijoje), ilgametis futbolo treneris. Pastaruoju metu vadovauja Urugvajaus nacionalinei rinktinei.
• 1955 m. – Mozė Malounas, buvęs profesionalus krepšininkas.
• 1958 m. – Giovanni Alemanno, italų politikas, 63-iasis Romos meras (2009 m.).
• 1987 m. – Džasimas Mohamedas Kararas, Irako futbolininkas. Nacionalinės rinktinės ir Irano Tractor Sazi FC klubo saugas.

• 1605 m. – Klemensas VIII, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1592 m. sausio 30 d. iki mirties (g. 1536 m.).
• 1703 m. – Robertas Hukas, anglų gamtos tyrinėtojas, garsėjęs savo universalumu (g. 1635 m.).
• 1707 m. – Muhamadas Aurangzebas Alamgiras, Šach Džahano sūnus ir Didžiųjų Mogolų valdovas nuo sosto užgrobimo 1658 m. birželio 26 d. iki savo mirties 1707 m (g. 1618 m.).
• 1792 m. – Robertas Adamas, škotų architektas, dizaineris (g. 1728 m.).
• 1881 m. – Josipas Jurčičius, slovėnų rašytojas ir žurnalistas (g. 1844 m.).
• 1944 m. – Paul-Émile Janson, belgų teisininkas, politikas, ministras pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras, liberalų veikėjas (g. 1872 m.).
• 1975 m. – Earl Wilbur Sutherland Jr., amerikietis farmakologas ir biochemikas. 1971 m. gavo Nobelio premiją už „už hormonų veikimo mechanizmų atradimą“, ypač adrenalino per antrinius nešiklius, pvz., ciklinį adenozino monofosfatą (g. 1915 m.).
• 1982 m. – Žoržas Perekas, Prancūzijos žydas rašytojas, filmų kūrėjas, eseistas. Jis taip pat buvo ir matematikų bei rašytojų kūrybinės grupės Oulipo narys (g. 1936 m.).
• 1987 m. – Danny Kaye, amerikiečių dainininkas, aktorius, komikas^[4] (g. 1911 m.).
• 1992 m. – Lella Lombardi, buvusi Italijos autosporto lenktynininkė (g. 1941 m.).
• 1993 m. – Carlos Montoya, ispano-amerikiečių flamenko gitaristas^[5] (g. 1903 m.).
• 1999 m. – Gerhard Herzberg, 1971 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[6] (g. 1904 m.).
• 2020 m. – Stanislavas Kania, Lenkijos valstybės ir komunistinio judėjimo veikėjas, trumpą laiką (1980–1981 m.) vadovavęs Lenkijos jungtinei darbininkų partijai (LJDP) (g. 1927 m.).
• 2023 m. – Kenzaburo Oe, japonų rašytojas ir svarbi šiuolaikinės Japonijos literatūros asmenybė (g. 1935 m.).^[7]