Liepos 11

Liepos 11 yra 192-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 193-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 173 dienos.

Pasaulinė gyventojų diena

Vilmantas – Pijus – Kiprijonas – Kipras – Benediktas

• 1918 – Lietuvos Valstybės Taryba išrinko Viurtenbergo hercogą Vilhelmą fon Urachą Lietuvos karaliumi Mindaugu II.
• 1934 – sudužo majoro Eugenijaus Kraucevičiaus pilotuojamas Karo aviacijos naikintuvas Fiat CR.20 (Nr. 29). Pilotas išsigelbėjo parašiutu.^[1]

• 1789 m. – Silvestras Teofilis Valiūnas, poetas, žuvo 1831 m. sukilime^[2][3] (m. 1831 m.).
• 1890 m. – Petras Vaičiūnas, XX a. pirmosios pusės lietuvių poetas, dramaturgas ir vertėjas. Žmona – aktorė Teofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė (m. 1959 m.).
• 1899 m. – Juozas Daugėla, lietuvių publicistas (m. 1935 m.).
• 1930 m. – Vytautas Pučinskas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 2006 m.).
• 1940 m. – Albina Jakubonienė–Norvaišaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1941 m. – Stasys Lipskis, Lietuvos žurnalistas, literatūros kritikas, publicistas.
• 1943 m. – Rima Šidlauskienė-Zigmantaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1944 m. – Algirdas Dovydėnas, Lietuvos dailininkas vitražistas.
• 1946 m. – Pranciškus Aleknavičius, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 2014 m.).
• 1948 m. – Petras Simavičius, gydytojas, Lietuvos, Šiaulių rajono ir miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Rimantas Ramanauskas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Petras Ancelis, Lietuvos teisininkas kriminalistas, penalprocesualistas (baudžiamojo proceso specialistas), MRU profesorius.
• 1951 m. – Henrikas Bukelis, gydytojas, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis veikėjas.
• 1953 m. – Ona Lodienė, Lietuvos ir Birštono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1954 m. – Elena Šakelienė, gydytoja, Lietuvos ir Biržų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1959 m. – Valdas Utka, Lietuvos ir Zarasų rajono visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1963 m. – Vidmantas Valinčius, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Manfredas Skroblys, ūkininkas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Darius Jurėnas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1974 m. – Alanas Chošnau, Lietuvos muzikos atlikėjas, anksčiau egzistavusios grupės „Naktinės Personos“ narys.
• 1979 m. – Linas Jonauskas, Lietuvos politinis veikėjas, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininkas.

• 1941 m. – Povilas Norkūnas, I Seimo (1922–1923) narys, profsąjungų ir komunistų partijos veikėjas (g. 1894 m.).
• 1969 m. – Juozas Motiejūnas, Lietuvos veterinarijos gydytojas, veterinarijos medicinos daktaras (g. 1896 m.).
• 1990 m. – Juozas Gustaitis, aktorius, režisierius (g. 1912 m.).
• 1991 m. – Vytautas Mackevičius, Lietuvos tapytojas (g. 1911 m.).
• 1997 m. – Marijonas Babenskas, Lietuvos veterinarijos gydytojas helmintologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1910 m.).
• 2002 m. – Bernardas Brazdžionis, lietuvių poetas, literatūros kritikas (g. 1907 m.).
• 2003 m. – Kazimieras Gaivenis, žymus Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių terminologų ir kalbos kultūrininkų (g. 1934 m.).
• 2004 m. – Ramūnas Bradūnas, žurnalistas, muzikantas, grupės „Juodos rožės“ įkūrėjas ir vokalistas (g. 1975 m.).
• 2010 m. – Algimantas Ambrazevičius, Lietuvos inžinierius energetikas šilumininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1934 m.).
• 2021 m.:
  • Albertas Čaplinskas, Lietuvos informatikas, fizikos mokslų daktaras, profesorius (g. 1942 m.).^[4]
  • Povilas Gaidys, Lietuvos teatro režisierius, teatro ir kino aktorius (g. 1937 m.).^[5]
• 2023 m. – Olegas Mariničius, buvęs Lietuvos Karinių jūrų pajėgų vadas, jūrų kapitonas (g. 1964 m.).^[6]

• 1346 – Čarlzas IV tapo Šventosios Romos Imperijos karaliumi;
• 1776 – Džeimsas Kukas išvyko į trečiąją kelionę.

• 1274 m. – Robertas the Bruce, Škotijos sosto užgrobėjas. Mirties priežastis – raupsai (m. 1329 m.).
• 1657 m. – Frydrichas III, nuo 1688 m. gegužės 9 d. iki mirties kaip Frydrichas VI buvo Niurnbergo burggrafas, kaip Frydrichas III – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje, 1701 m. karūnuotas karaliumi Prūsijoje Frydrichu I (m. 1713 m.).
• 1767 m. – Džonas Kvinsis Adamsas, JAV prezidentas 1825–1829 m. Jo tėvas John Adams taip pat buvo JAV prezidentu (m. 1848 m.).
• 1879 m. – Burkardas Dzenis, latvių skulptorius. Vienas profesionaliosios latvių skulptūros pradininkų (m. 1966 m.).
• 1897 m. – Gregorijus Fuentesas, sulaukęs 104 metų amžiaus ir įkvėpęs JAV rašytoją Ernestą Hemingvėjų (Ernest Hemingway) parašyti romaną „Senis ir jūra“^[7] (m. 2002 m.).
• 1917 m. – Dmitrijus Polianskis, TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (m. 2001 m.).
• 1927 m. – Theodore Harold Maiman, JAV fizikas, 1960 m. pirmasis pademonstravęs veikiantį lazerį^[8] (m. 2007 m.).
• 1934 m. – Giorgio Armani, italų dizaineris^[9].
• 1942 m. – Gunta Liepinia–Gryva, latvių tapytoja.
• 1951 m. – Nikolajus Platonovičius Patruševas, rusų žvalgybininkas, TSRS bei Rusijos saugumo tarnybų tarnautojas, FSB vadovas, armijos generolas (2001 m.).
• 1958 m. – Hugo Sánchez, meksikiečių futbolininkas^[10].
• 1959 m.:
  • Richard Stephen Sambora, amerikiečių muzikantas, dainų autorius, prodiuseris ir roko grupės Bon Jovi gitaristas. Taip pat žinomas kaip solo dainininkas, išleidęs du solinius albumus.
  • Suzanne Vega, amerikiečių dainininkė^[11].
• 1963 m. – Valteris Turnheras, Šveicarijos konfederacijos kancleris.
• 1966 m. – Kentaro Miura, japonų manga rašytojas, išgarsėjęs savo kūriniu „Berserk“ (m. 2021 m.).
• 1974 m. – Antonius Maria Ooijer, futbolininkas, Nyderlandų rinktinės ir PSV Eindhoven klubo gynėjas.
• 1975 m. – Lil' Kim, amerikiečių reperė^[12].
• 1979 m.:
  • Edita Daniūtė-Vasiliauskienė, Lietuvos sportinių šokių šokėja.
  • Lauris Reinikas, latvių pop muzikantas.
• 1982 m. – Luís Enrique „Neco“ Martínez Rodríguez, Kolumbijos futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje Kolumbijos nacionalinėje rinktinėje ir Kolumbijos Once Caldas klube.
• 1983 m. – Elrio van Heerden, futbolininkas, Pietų Afrikos Respublikos rinktinės ir Turkijos klubo Sivasspor saugas.
• 1984 m. – Ben Spies, profesionalus motociklininkas iš JAV. Nuo 2002 iki 2008 m. jis dalyvavo įvairiuose JAV motociklų čempionatuose, kuriuose laimėjo 5 čempionų titulus.

• 1451 m. – Barbora iš Celjės, Vengrijos ir Čekijos karaliaus ir Šventosios Romos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgo antroji žmona (g. 1390 m.).
• 1536 m. – Erazmas Deziderijus Roterdamietis, nyderlandų dvasininkas, vienas garsiausių humanistų, filosofas bei teologijos mokslų daktaras. Tikrieji vardas ir pavardė – Gerhardas Gerhadsas (g. 1469 m.).
• 1905 m. – Muhamedas Abdu, egiptiečių visuomenės veikėjas, muftijus, religinis reformatorius (g. 1849 m.).^[13]
• 1911 m. – Ferdinand Monoyer – prancūzų oftolmologas, daktaras, įvedęs dioptrijos matavimo vienetą, Monoyer lentelės, kuri naudojama regos nustatymui, sudarytojas.
• 1935 m. – Aleksandras Izgojevas, Rusijos politikas, publicistas (g. 1872 m.).
• 1937 m. – George Gershwin, amerikiečių kompozitorius, vienas žymiausių ir populiariausių XX a. muzikų (g. 1898 m.).
• 1941 m. – Arturas Džonas Evansas, anglų archeologas (g. 1851 m.).
• 1974 m. – Par Lagerkvist, švedų poetas ir prozininkas. 1951 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Švedijos akademijos narys, Geteborgo universiteto garbės daktaras (g. 1891 m.).
• 1980 m. – Zygmuntas Berlingas, Lenkijos karinis veikėjas, divizijos generolas (g. 1896 m.).
• 2023 m. – Milanas Kundera, čekų prozininkas, dramaturgas, poetas, eseistas (g. 1929 m.).^[14]