Nord Stream
Nord Stream | |
Vieta | |
---|---|
Šalys | Rusija, Vokietija |
Trasa | Vyborgas - (Baltijos jūra) - Greifsvaldas |
Pagrindinė informacija | |
Tipas | Gamtinės dujos |
Partneriai | Gazprom, E.ON Wintershall, Gasunie, GDF Suez |
Operatorius | Nord Stream AG |
Rangovai | Saipem, allseas, Rambøll, Environmental Resource Management, Marin Mätteknik, IfAÖ, PeterGaz, DOF Subsea, Intec Engineering, Royal Boskalis Westminster, EUROPIPE, OMK, Sumitomo, EUPEC PipeCoatings, Rolls-Royce plc, Dresser-Rand Group, Siirtec Nigi SPA |
Statybų vertė | 7,4 mlrd. € (pirmasis etapas) |
Vamzdžio gamintojas | Salzgitter AG Sumitomo Heavy Industries |
Atidarymas | 2011 m. spalio 8 d. |
Techninė informacija | |
Ilgis | 1222 km |
Jungties pajėgumai | 55 mlrd. m³ per metus |
Skersmuo | 1220 mm |
Kompresorinės stotys | 1 (Vyborgas) |
Nord Stream – magistralinis dujotiekis tarp Rusijos ir Vokietijos.[1][2]
Nutiestas Baltijos jūros dugnu, tranzitu per Suomijos, Danijos ir Švedijos teritorijas (prie šių šalių dujotiekių prijungtas nebuvo). Dujos tiektos iš Vakarų Sibiro telkinių esančių Jamalo Nencų autonominėje apygardoje (Tiumenės sritis).
Buvo ilgiausiu povandeniniu dujotiekiu (dabar ilgiausias – Nord Stream 2), aplenkė iki tol buvusį ilgiausiu Langeledo dujotiekį.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1997 m., projektas pradėtas, Gazprom ir Suomijos kompanijai Neste (vėliau – Fortum) įkūrus bendrą kompaniją (North Transgas Oy), kuri vystytų dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos tiesimą Baltijos jūros dugnu.
2011 m. spalio 8 d. paleistas.[4] Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Prancūzijos premjeras François Fillon ir Nyderlandų premjeras Mark Rutte.
2012 m. spalio 8 d. išplėstas Nord Stream 1 pajėgumas atidarius antrąją dujotiekio jungtį. Bendrasis dujotiekio pejėgumas išaugo iki 55 mlrd. m³ per metus.
Dujotiekio sabotažas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2022 m. rugsėjo 26 d. šalia Danijos Bornholmo salos buvo pastebėtas stiprus slėgio sumažėjimas bei dujų nuotėkis Nord Stream 2 dujotiekyje.[5] Netrukus po šio įvykio Danijos ir Švedijos teisėsaugos institucijos pradėjo tyrimus dėl galimo sabotažo. Danijos premjerė Mette Frederiksen teigė, kad tokį nuotėkį galėjo sukelti tik tyčiniai veiksmai, o ne nelaimingas atsitikimas.[6]
Danijos ir Švedijos tyrėjai nustatė, kad iš viso įvyko 4 skirtingi sprogimai – po 2 Nord Stream 1 ir Nord Stream 2 dujotiekiuose. Dėl šių sprogimų įvyko didžiausias žmonijos istorijoje metano dujų nuotėkis į atmosferą – iš viso buvo išleista nuo 100 000 iki 400 000 tonų.[7] 2022 m. spalį Rusija patvirtino, kad Nord Stream 2 trasa B nėra pažeista ir ji galinti tiekti dujas, tačiau Vokietija atsisakė naudotis šiuo dujotiekiu.[8][9][10]
Nepaisant trijų valstybių nepriklausomų tyrimų, 2023 m. duomenimis nebuvo patvirtintų išvadų, kas sukėlė šiuos spogimus.[11]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Nord Stream“. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-12).
- ↑ „Rusija jaučiasi „stumiama“ stabdyti dujų tiekimą per „Nord Stream 1““. delfi.lt. Delfi. ELTA. 2022-03-08. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ „UPDATE 1-Nord Stream to finish 1st gas pipeline Thursday“. Reuters. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 16 d.
- ↑ „„Nord Stream““. 15min. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 16 d.
- ↑ Wetzel, Daniel (26 September 2022). „Massiver Druckabfall – Pipeline Nord Stream 2 teilweise zerstört“. Die Welt.
- ↑ LRT trumpai. „Nord Stream“ dujų nuotėkis – ar Ukrainos karas persikėlė į Baltijos jūrą?
- ↑ Benshoff, Laura. „The Nord Stream pipelines have stopped leaking. But the methane emitted broke records“. NPR.
- ↑ „Putin offers to boost gas supplies to Europe via Nord Stream 2“. www.aljazeera.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-02-23.
- ↑ Hemicker, Lorenz; Käppel, Janina (2022-10-05). „Russland bestätigt Einsatzbereitschaft von Nord Stream 2“ [Russia confirms Nord Stream 2 is operable]. Frankfurter Allgemeine Zeitung (vokiečių). Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. „Ende September kam es zu Explosionen unter Wasser an der Ostseepipeline. Dabei wurden beide Stränge der Pipeline Nord Stream 1 und ein Strang von Nord Stream 2 leck geschlagen.“
- ↑ „Gazprom: Nord Stream leaks stop, gas supply could resume on single line“. Reuters (anglų). 2022-10-03. Nuoroda tikrinta 2022-10-13.
- ↑ Bennetts, Marc (2023-02-02). „Who attacked the Nord Stream pipelines?“. The Times. London. Nuoroda tikrinta 2023-02-02.