Pereiti prie turinio

Paprastasis kovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Corvus frugilegus
Paprastasis kovas (Corvus frugilegus)
Paprastasis kovas
Paprastųjų kovų kranksėjimas kolonijoje (Europinė Rusija, Maskvos sritis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
( Passeriformes)
Šeima: Varniniai
( Corvidae)
Gentis: Varnos
( Corvus)
Rūšis: Paprastasis kovas
( Corvus frugilegus)
Binomas
Corvus frugilegus
Linnaeus, 1758
Paprastųjų kovų paplitimo arealas
Paprastųjų kovų paplitimo arealas

Paprastasis kovas (Corvus frugilegus) – varninių (Corvidae) šeimos, varnų (Corvus) genties paukščių rūšis. Priklausomai nuo Lietuvos regiono, šalyje nuo seno vadinamas kovu arba kovarniu.

Paprastasis kovas
Paprastasis kovas

Spalva panašus į paprastąjį kranklį, bet už jį gerokai mažesnis, snapas laibesnis ir pilkšvas. Abu poros nariai juodi, metalo žvilgesio. Snapo pamatinė dalis balsvos spalvos. Jaunikliai matinės juodos spalvos. Kovo kūno ilgis 40-49 cm, atstumas tarp sparnų tarpugalių 81-94 cm, sveria apie 380–520 g.

Lietuvoje kovai pasirodo apie kovo pradžią (4 dieną) ar vidurį, dalis jų čia būna pasilikę žiemoti. Per migraciją traukia į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Nyderlandus.

Paprastojo kovo lizdas

Gyvena žmogaus kaimynystėje, dažnai kolonijomis, kurios įsikuria kapinėse, prie bažnyčių, parkuose, skveruose. Dažnai sudaro mišrius būrius kartu su pilkosiomis varnomis ir eurazinėmis kuosomis. Lankosi sąvartynuose, po laukus, pievas, dirvonus. Šaukia prikimusiu balsu „kran“.

Lizdus krauna įvairiuose medžiuose, tačiau dažniausiai pušyse, klevuose, uosiuose, liepose. Lizdo pagrindą suka iš įvairių medžių šakų, žolių, stiebų, vielų. Vidų iškloja sausa žole, plaukų kuokštais, popieriaus skiautelėmis. Paprastai lizdo vidus klojamas iš švelnesnių medžiagų. Statydami lizdą dažnai vienas nuo kito nugvelbia statybinę medžiagą, todėl kolonijose girdimas nuolatinis triukšmas. Viename medyje būna net po keliasdešimt lizdų.

Kiaušinius deda balandžio mėn. pradžioje. Dėtyje dažniausiai 4-5 ovalūs, žalsvi, išmarginti tankiais juosvais ir rusvais taškeliais bei brūkšneliais kiaušiniai. Peri abu porelės nariai apie 17-19 dienų. Perinčią patelę maitina patinas. Perėjimo metu daug jauniklių žūva, suaugusieji po mėnesio lizdą palieka.

Įvairūs tyrimai nelaisvėje parodė paprastųjų kovų intelektualų elgesį sprendžiant problemas, įskaitant gebėjimą naudoti ir modifikuoti įvairius įrankius.[1] Pavyzdžiui, viename iš tyrimų paukščiai iš metalinių vielų sulankstė kabliukus, kuriuos panaudojo kibirėliui su maistu ištraukti iš vertikalaus cilindrinio indo.[2] Kituose tyrimuose jie taip pat suprato, kad maistą vamzdelyje galima pasiekti įstumiant akmenukus. Siekdami tikslo, paprastieji kovai teisingai atrinko akmenis pagal jų dydį ir formą.[3] Paprastieji kovai taip pat parodė gebėjimą bendradarbiauti tarpusavyje, kai, siekdami pasiekti maistą, vietoje individualių veiksmų drauge tempė virvutes.[4]

Paprastieji kovai minta įvairiais bestuburiais, lesa įvairių augalų sėklas, uogas, vaisius.

  1. Bird, Christopher D.; Emery, Nathan J. (2009-06-23). "Insightful problem solving and creative tool modification by captive nontool-using rooks". Proceedings of the National Academy of Sciences. 106 (25): 10370–10375. doi:10.1073/pnas.0901008106. ISSN 0027-8424. PMC 2700937. PMID 19478068. http://www.pnas.org/content/106/25/10370
  2. Morelle, Rebecca (May 26, 2009). "Rooks reveal remarkable tool-use". BBC News. Nuoroda tikrinta May 22, 2010. http://news.bbc.co.uk/2/hi/science/nature/8059688.stm
  3. Bird, C (2009). "Insightful problem solving and creative tool modification by captive nontool-using rooks". Proceedings of the National Academy of Sciences. 106(25): 10370–10375.
  4. Bugnyar, T (2008). "Animal Cognition: Rooks Team up to Solve a Problem". Current Biology. 18(12): R530–R532.