Riovonys
Išvaizda
Riovonys | ||
---|---|---|
54°39′32″š. pl. 25°14′02″r. ilg. / 54.659°š. pl. 25.234°r. ilg. | ||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė | |
Seniūnija | Vilkpėdės seniūnija | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Ровянцы, Ровянце, lenk. Rowiańce |
Riovonys – vakarinė Vilniaus miesto dalis, esanti kairiajame Neries krante, į pietvakarius nuo Vilkpėdės, prie geležinkelio Kaunas–Vilnius.[2] Gyvenamasis rajonas. Riovonių troleibusų ir autobusų stotelė yra prie Savanorių prospekto, Vilkpėdėje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1744 m. vietovė minima sinodo parapijų apraše kaip kaimas Šv. Stepono parapijos ribose (lenk. Rowiancy)[3] ir 1784 m. Panerių žemės sklypo, priklausiusio Vilniaus katedros kapitulai plane [4], tarp kitų Panerių rakto kaimų.[5]
1905 m. Rudaminos valsčiaus Riovonių kaime gyveno 90 žmonių.[6] 1931 m. – 82 gyventojai.[7]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.66 ir 25.23“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
- ↑ Zienkowicz, Michał Jan, Synodus Dioecesana Vilnensis Vilnæ: Sacr: Reg: Majestatis Academ: Soc: Jesu, 1744. puslapis 39.
- ↑ Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 23, b. 48. Archyvuota kopija 2020-10-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ "Kartais keli palivarkai dar būdavo jungiami į didesnį administracinį ir ekonominį vienetą – raktą. " Visuotinė lietuvių enciklopedija,https://www.vle.lt/Straipsnis/latifundija-25720
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.